| | Kovo 17 d. Vilniaus jëzuitø gimnazijoje vyko Lietuvos krikðèioniðkojo gyvenimo bendruomenës suvaþiavimas. Jame dalyvavo 88 bendruomenës nariai (ið 206 nariø), apaðtaliðkasis nuncijus arkiv. dr. Luigi Bonazzi, Jëzaus Draugijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, kiti tëvai jëzuitai. Suvaþiavimas pradëtas bendra malda, kuriai vadovavo t. Algimantas Gudaitis SJ.
Sveikindamas suvaþiavimo dalyvius ir sveèius t. Gintaras Vitkus SJ pasidþiaugë, kad LKG bendruomenë pripaþinta kaip viena ið Baþnyèios bendruomeniø, turinti savo statutà ir pajëgi ásipareigoti misijai. „Mokomës kontempliuoti kasdienybëje. Leidþiamës manipuliuojami Dievo þodþio, norim bûti dosnûs“, – sakë jis, kviesdamas bûti viena su savimi, su kitais, su Dievu.
Pagrindiná praneðimà „Baþnyèia pasaulyje ir pasaulieèiai“ skaitæs apaðtaliðkasis nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi dëkojo uþ galimybæ kartu su LKG bendruomene iðgyventi ðá bendrystës dþiaugsmà. Á klausimà, kuo Baþnyèia gyvena ðiandien ir ko laukia ið mûsø, nuncijus atsakë dëmesá atkreipdamas á popieþiaus Benedikto XVI nuolat akcentuojamà mintá, kad Baþnyèios pagrindinis prioritetas turëtø bûti mokëti atpaþinti dabar èia esantá Dievà ir padëti kiekvienam þmogui susitikti su Juo. Mes laikome save krikðèionimis, bet ar ið tikrøjø mûsø, kaip krikðèioniø, centras yra Dievas? Ar tikrai Dievas yra tas, á kurá kreipiame savo mintis, dël kurio gyvename?
Nuncijus ragino pasvarstyti, kas yra tikroji realybë? Mûsø asmeninis prestiþas, pasisekimas darbe, pinigai banke, tai, kà matome apie kitus per TV? Mes rizikuojame bûti „suvalgyti“ tos aplinkos, kurioje esame, ið tikrøjø vis labiau prarasdami tà tikràjà dvasinæ dimensijà, kuria turëtø remtis krikðèionis. Ir gyvendami tais praktiðkais dalykais, kuriuos galime paèiupinëti, pamirðtame tikràjá dvasiná gyvenimà. O juk pats tikriausias ið visø mûsø ásivaizduojamø realiø dalykø yra Dievas. Jei pripaþástame, kad pati tikriausia realybë yra Dievas, visas mûsø gyvenimas turëtø remtis Dievu ir nuo Jo prasidëti. Bet Já nëra labai lengva sutikti mûsø aplinkoje, mûsø bendruomenëse, ten, kur gyvename.
Nuncijus sakë, kad, norint padëti savo broliams ir seserims atrasti tà tikràjà realybæ – Dievà, pirmiausia reikia jau bûti su Juo susitikus. Nuoðirdþiai dalydamasis savo tikëjimo kelionës patirtimi, arkiv. L. Bonazzi sakë, jog kiekvieno krikðèionio kelias, vedantis nuo idëjos apie Dievà iki susitikimo su Asmeniu, skirtingas ir asmeniðkas. Pasak nuncijaus, krikðèioniðkasis gyvenimas yra ne tik tikëti Dievu, bet pirmiausia tikëti Dievo meile, kad Dievas yra meilë, kad Jis mus pirmasis pamilo ir eina mûsø priekyje. Ši tiesa labai paguodþia ir teikia didþiulæ viltá. Mums reikia tik atsiliepti á Dievo meilæ, nuolat mokytis mylëti. O ðio meilës meno iðmoksime maitindamiesi Dievo þodþiu ir Eucharistija, dalydamiesi savo pasisekimais ir nesëkmëmis su kitais.
Baigdamas praneðimà nuncijus pateikë klausimus, kuriuos suvaþiavimo dalyviai apþvelgë atskirose grupelëse.
Kaip buvimas LKG bendruomenëje padeda puoselëti ðeimà, liudijo Loreta ir Alfonsas, Valerija.
Bendruomenës metø perþvalgà pristatë LKG bendruomenës pirmininkë Kristina Rankelytë, finansinæ ataskaità pateikë iþdininkë Sigutë Martinkevièiûtë.
Suvaþiavimas baigtas ðv. Miðiomis Šv. Kazimiero baþnyèioje.
Violeta Micevièiûtë
|
á pradþià
á virðø